10000 NUOGŲ MĖNULIŲ (muz. ir ž R.Radzevičiaus) Ant aukšto kalno dega laužas, D G D Prie laužo guli moteris graži, D G D Ant jos kūno krinta sniegas, D G D Ir visa tai sukūrė ji pati. D G D Visi žiūri į ją, A G D Bet niekas jos nemato, A G D Bet iš tikrųjų ji yra, A G D Ir guli be chalato. A G D Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių G A D Bm Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių G A D Jai gieda giesmę, o ji vis guli G A D Bm Ir pritaria savu balsu: G A D La-la-ly la-la-ly-la... D G D Na, o prie kalno stovi miestas, Mieste duobės vietoj namų, Ten sėdi hipiai ir žaidžia karą - Ech, gaila, kad aš ne tarp jų. O moteris nori namų, Bet hipiai to nemato, Dar ji nori namų, Na, ir, aišku, chalato. Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių Jai gieda giesmę, o ji vis guli Ir pritaria savu balsu: La-la-ly la-la-ly-la...
10000 nuogų mėnulių
Skylė
Ielāde ir pabeigta